- išvietinti
- išviẽtinti tr.; LEIX149 išsiųsti gyventi į kitą vietą, ištremti: Išvietintųjų stovyklose lietuviai buvo verčiami užmiršti savo gimtąją žemę sp. | refl.: Išsivietinęs, išblokštas svetur, jis (lietuvis) praranda savo tautos saugų užnugarį ir kapituliuoja prieš svetimą aplinką V.Aln. \ vietinti; įvietinti; išvietinti; nuvietinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
